Užsienyje

2011 m. gruodžio 1-2 d. Prezidentė Dalia Grybauskaitė dalyvavo Baltijos šalių Prezidentų susitikime Estijoje

Lietuvos Respublikos Prezidentė Dalia Grybauskaitė dalyvavo Baltijos šalių Prezidentų susitikime Estijoje. Aptardami Baltijos valstybių tikslus bei naujus iššūkius, Prezidentai pabrėžė, kad svarbiausias Lietuvos, Latvijos ir Estijos tikslas šiuo metu - energetinis saugumas ir energetinės regiono izoliacijos panaikinimas.

Šalies vadovės teigimu, Baltijos šalys jau septynerius metus politiškai ir ekonomiškai integruotos į ES, tačiau jų energetinė sistema iki šiol priklausoma nuo Rusijos. Todėl, pasak Prezidentės, energetinės izoliacijos panaikinimo Baltijos šalys turi siekti taip pat vieningai, kaip nepriklausomybės bei narystės ES ir NATO.

"Yra tik vienas kelias apginti Lietuvos, Latvijos ir Estijos žmones nuo monopolinių energetikos kainų - integracija į Europos energetinius tinklus. Elektros ir dujų jungtys su vakarų tinklais, suskystintųjų dujų terminalas - tai neatidėliotini darbai, kurie užtikrins regione ekonominę nepriklausomybę ir saugesnį mūsų žmonių gyvenimą", - pabrėžė Prezidentė.

Prezidentės teigimu, tinkamas energetinių jungčių finansavimas - vienas iš bendrų Lietuvos, Latvijos ir Estijos siekių rengiant finansinę 2014 - 2020 m. ES perspektyvą. Prezidentai taip pat aptarė pozicijas, kurių laikysis derybose dėl išmokų žemdirbiams bei struktūrinės paramos skirstymo.

Iš Latvijos ir Estijos vadovų Prezidentė išgirdo ir tvirtą politinę paramą Visagino atominės elektrinės projektui. Taip pat sutarta laikytis vieningos pozicijos dėl Kaliningrade ir Astrave planuojamų statyti atominių elektrinių.

Trišaliame valstybių vadovų susitikime taip pat sutarta stiprinti Baltijos valstybių bendradarbiavimą su Šiaurės šalimis. Prezidentė pakvietė Estijos ir Latvijos vadovus į kitais metais balandį vyksiantį 8 Šiaurės ir Baltijos valstybių vadovų susitikimą Vilniuje.

Antrąją vizito Estijoje dieną Prezidentė Dalia Grybauskaitė dvišaliame susitikime su Latvijos Prezidentu Andriu Bėrziniu aptarė bendradarbiavimo klausimus, padėtį euro zonoje ir galimas šios krizės pasekmes Baltijos šalių ekonomikai. Lietuvos ir Latvijos vadovai taip pat aptarė priemones, kaip gerinti finansinių institucijų priežiūrą.

Prezidentai pabrėžė, kad Lietuvos ir Latvijos bendradarbiavimas yra stiprus, šalių interesai sutampa tiek derantis dėl naujos ES finansinės perspektyvos, tiek stiprinant bendradarbiavimą su Šiaurės šalimis.

„Lietuvai ir Latvijai apginti savo interesus pavyks tik veikiant išvien ir koordinuojant veiksmus derybose dėl naujos ES finansinės perspektyvos. Šalių žmones siejo ir sies broliški santykiai, o valstybėms sprendžiant naujus iššūkius jų bendradarbiavimas tiks stiprės", - teigė Prezidentė.

Aptardami tolesnio bendradarbiavimo galimybes, Prezidentai pabrėžė šalių ekonominės integracijos stiprinimą, energetinės izoliacijos panaikinimą, regioninio saugumo užtikrinimą.

Latvijos Prezidentas dar kartą patvirtino šalies paramą branduolinės jėgainės Visagine projektui ir visiems kitiems energetiniams projektams.

Tęsdami tradicinį Baltijos valstybių vadovų susitikimą, antrąją valstybių vadovų susitikimo dieną, Lietuvos, Latvijos ir Estijos Prezidentai aptarė regioninio saugumo klausimus, bendradarbiavimą įgyvendinant energetinius ir transporto projektus. Po susitikimo už transportą atsakingas eurokomisaras Siim Kalas Prezidentams pristatė Baltijos valstybes, Helsinkį ir Varšuvą sujungsiančio „RailBaltica" geležinkelio projektą.

Šalies vadovė pabrėžė, jog regiono energetinės ir transporto izoliacijos panaikinimas yra svarbus tikslas stiprinant Baltijos šalių nepriklausomybę ir jų saugumą.

„Esame Europos Sąjungos nariai, tačiau iki šiol reali Baltijos regiono integracija į Europos ekonominę erdvę neužbaigta. Turime veikti vieningai ir neleisti jokiems vidaus ir išorės veiksniams stabdyti svarbių projektų, kurie padės užtikrinti regiono saugumą ir gerovę", - teigė Prezidentė.

Vienas svarbiausių Baltijos šalių transporto integracijos projektų „RailBaltica" yra pripažįstamas transeuropiniu Baltijos valstybes, Suomiją ir Lenkiją jungiančiu transporto koridoriumi. Lietuvai, Latvijai ir Estijai šis geležinkelis gerokai palengvintų ir pagreitintų žmonių keliones bei krovinių pervežimą iš Baltijos į Vidurio Europą.

Europos Komisijos narys Siim Kalas pabrėžė, jog „RailBaltica" yra Europos transporto tinklų prioritetinis projektas. „RailBaltica" geležinkelis yra įtrauktas į Europos Komisijos komunikatą „Biudžetas Europai 2020" kaip Baltijos ir Adrijos (Austrija ir Italija) jūras jungiantis transporto koridorius, kuriam numatoma finansinė ES parama.

Kitas trišalis Prezidentų susitikimas įvyks kitąmet Lietuvoje, nes mūsų šalis vadovaus trijų Baltijos šalių bendradarbiavimui.

Prezidentės spaudos tarnyba