Užsienyje

2011 m. birželio 23-24 d. Lietuvos Respublikos Prezidentės Dalios Grybauskaitės vizitas Berlyne ir Briuselyje

Prezidentė Dalia Grybauskaitė Vokietijos Prezidento Christiano Wulfo kvietimu lankėsi Berlyne. Po susitikimų Vokietijos sostinėje Lietuvos vadovė išvyko į Briuselį, kur dalyvavo dvi dienas vykusioje Europos Vadovų Taryboje.

Prezidentė Dalia Grybauskaitė susitikime su Vokietijos Prezidentu aptarė energetinio saugumo, dvišalio bendradarbiavimo ir ES finansų politikos klausimus.

Prezidento Christiano Wulfo kvietimu vizito į Berlyną atvykusios Lietuvos vadovės teigimu, Vokietija gerai supranta Lietuvos siekį užsitikrinti energetinę nepriklausomybę ir saugumą, o jos parama buvo reikšminga priimant Baltijos valstybėms svarbius ES vadovų sprendimus - iki 2015 m. sukurti vieningą Europos energetikos rinką ir panaikinti energetines „salas".

„Energetinė Lietuvos nepriklausomybė - svarbiausias mūsų valstybės prioritetas. Įgyvendinant energetinę nepriklausomybę garantuosiančius Baltijos valstybių elektros, dujų ir transporto projektus, Lietuvai svarbus ES valstybių palaikymas", - sakė Prezidentė Dalia Grybauskaitė.

Aptardami branduolinio saugumo klausimus Lietuvos ir Vokietijos prezidentai pabrėžė, kad energetinis regiono saugumas įmanomas tik užtikrinus saugų atominių elektrinių ES ir kaimyninėse valstybėse funkcionavimą.

„Branduolinis saugumas - visų mūsų bendra atsakomybė. Atviras ir geranoriškas bendradarbiavimas dar labiau sustiprintų savitarpio pasitikėjimą tarptautinėje bendruomenėje", - teigė Prezidentė Dalia Grybauskaitė.

ES vadovai jau atsižvelgė į Prezidentės gegužės 30 d. laiške išsakytus raginimus imtis konkrečių priemonių, jog ES kaimyninės šalys taikytų tarptautinius saugumo ir aplinkosaugos reikalavimus atominėse elektrinėse. ES Vadovų Tarybos prezidentas Hermanas Van Rompuy šiuos klausimus kėlė susitikime su Rusijos Prezidentu Dmitrijumi Medvedevu per birželio 9-10 d. įvykusį ES ir Rusijos viršūnių susitikimą.

Prezidentų susitikime taip pat daug dėmesio skirta Lietuvos ir Vokietijos kultūriniam bendradarbiavimui: bendroms iniciatyvoms plačiau atverti Karaliaučiaus ir Mažosios Lietuvos kultūrinį paveldą Europai. Valstybių vadovai sutarė skatinti bendrus trišalius projektus su Rusija kultūrinio turizmo srityje, propaguojant K. Donelaičio, Vydūno ir Tomo Mano kūrybą pasauliniams skaitytojams.

Šalies vadovė pakvietė Prezidentą Christianą Wulfą atvykti valstybinio vizito į Lietuvą.

Tai buvo pirmasis Prezidentės dvišalis susitikimas su praėjusią vasarą išrinktu naujuoju Vokietijos vadovu.

Popiet Lietuvos vadovė iš Vokietijos išvyko į Briuselį.

Dvi dienas Belgijos sostinėje vykusioje Europos Vadovų Taryboje, kurioje dalyvavo Lietuvos Respublikos Prezidentė Dalia Grybauskaitė, pritarta Europos stabilumo mechanizmui, patvirtintos Europos Komisijos rekomendacijas ES narėms, apsispręsta dėl paramos Graikijai ir aptartos migracijos reguliavimo priemones Šengeno erdvėje.

Prezidentės teigimu, EVT patvirtintos Europos Komisijos rekomendacijos Lietuvai yra naudingos, tačiau, pasak šalies vadovės, tai tik priminimas kuria kryptimi eiti, o kokiais būdais ir kokiomis priemonėmis stabilizuoti ekonomiką turime nuspręsti patys.

„Konkrečios priemonės, ypač mokesčių srityje yra kiekvienos valstybės narės nacionalinė kompetencija. Todėl Vadovų tarybos patvirtintose rekomendacijose Lietuvai pasiūlymo įsivesti automobilio mokestį neliko", - sakė Prezidentė Dalia Grybauskaitė.

Pasak šalies vadovės, Europa yra pasirengusi padėti Graikijai, tačiau šios šalies vyriausybė turi kuo skubiau parengti veiksmingų reformų planą ir imtis ryžtingų veiksmų padėčiai šalyje sureguliuoti.

„Finansinė drausmė pirmiausiai svarbi pačiai šaliai. Graikija turi pradėti atsakingai tvarkyti savo finansus ir jai teikiamą pagalbą, nes skolas anksčiau ar vėliau reikės grąžinti, o jų našta guls ant visų Graikijos žmonių", - sakė Prezidentė Dalia Grybauskaitė.

Lietuvos Prezidentė pabrėžė, jog euro zona negali egzistuoti be finansinės disciplinos. Visos šalys turi vienodai laikytis taisyklių ir atsakingai vykdyti prisiimtus įsipareigojimus.

Svarstant migracijos klausimus Europos valstybių vadovai pabrėžė, jog laisvas asmenų judėjimas Šengeno erdvėje yra pamatinė ES laisvė ir vienas sėkmingiausių Europos integracijos pasiekimų, todėl bet kokie jo suvaržymai turi būti taikomi tik griežtai ribotam laikotarpiui, kai kitos priemonės yra neveiksmingos.

Europos Taryba teigiamai įvertino Kroatijos pažangą derybose dėl įstojimo į ES ir pritarė, jog jos turi būti baigtos iki šių metų birželio pabaigos.