Kalbos

Lietuvos Respublikos Prezidentės Dalios Grybauskaitės kalba trijų Baltijos valstybių vėliavų pakėlimo ceremonijoje Simono Daukanto aikštėje

Mieli Lietuvos žmonės, Jūsų Ekscelencija Lenkijos Respublikos Prezidente, brangūs iškilmių dalyviai!

Šį rytą padėjau gėlių ant daktaro Jono Basanavičiaus kapo. Nes Vasario 16-toji - Tautos Patriarcho mirties data. Po kelių valandų pritrenkė žinia, jog šiandien netekome Tautos Poeto Justino Marcinkevičiaus. Tai didžiulė asmeninė netektis kiekvienam iš mūsų.

Poeto „Mindaugas", „Katedra" ir „Mažvydas" augino mus, brandino Lietuvą, saugojo tai, kas brangiausia - Tautos atmintį.

Justino Marcinkevičiaus atminimas amžiams išliks Lietuvos žmonių širdyse.

Dvi iškiliausios asmenybės - Tautos Patriarchas ir Tautos Poetas - mirę Valstybės atkūrimo dieną suriša ir įprasmina Lietuvos valstybingumo istoriją.

Justinas Marcinkevičius sakė: „gyventi laisvėje nėra lengva, nes tada pats esi už viską atsakingas". Šie Poeto žodžiai grąžina mus į vasario 16-tąją prieš 93-jus metus, kai signatarai savo parašais tvirtai pareiškė pasauliui, kad atkuria, nepriklausomą, demokratiniais pagrindais kuriamą valstybę.

Šį drąsų ir ryžtingą žingsnį Lietuva žengė po šimtametės okupacijos. Kad įmanoma pakilti, tuo metu pasaulyje jau mažai kas tikėjo. Tačiau tauta - tikėjo. Atkakliai, užsispyrusi saugojo gyvybiškai svarbų laisvės siekį. Puoselėjo jį ir ugdė, perduodama iš kartos į kartą savo didingą valstybės istoriją, papročius ir kalbą.

Lietuvos laisvės dokumentą vasario šešioliktąją pasirašė dvidešimt iškilių signatarų.

Tauta jais pasitikėjo, nes jų žodžiai nesiskyrė nuo darbų.

Jų gyvenimai buvo skirti tautos laisvei pasiekti. Pasitikėjimas ir bendras tikslas sukūrė žmonių vienybę. Vienybė buvo stipriausias ginklas, atvedęs Lietuvą į laisvę.

Per visus išmėginimus Nepriklausomybės Akto signatarai bei jų atsidavimas Tėvynei visuomet buvo atrama ir vertybių matas.

Šiandien esame laisvi, pradėję skaičiuoti trečią atkurtos valstybės dešimtmetį. Rinkimuose balsuoja jau laisvėje gimusi karta. Mūsų valstybe niekas pasaulyje neabejoja.

Nebent - mes patys.

Lietuvoje pakanka žmonių, darbščių rankų ir degančių širdžių, kad įveiktume sunkumus.

Užtenka noro, pastangų ir gebėjimų, kad kurtume šalies gerovės ateitį.

Kad vienybė reikštų visų sutarimą dėl padorumo ir sąžiningumo politikoje, valstybės tarnyboje, dėl solidarumo kasdieniame gyvenime.

Savo valstybe didžiuokimės visada: ir varge, ir džiaugsme. Vasario 16-osios Akto signatarai padėjo tvirtus Lietuvos valstybingumo pamatus.

Mums tenka garbė - ir atsakomybė - ant šių pamatų toliau statyti patikimus Tautos namus.

Su švente, brangieji. Su Valstybės atkūrimo, su laisvės ir vienybės diena - vasario 16-ąja!