Kalbos

Lietuvos Respublikos Prezidentės Dalios Grybauskaitės kalba poeto Justino Marcinkevičiaus laidotuvėse

Brangūs Lietuvos žmonės,

Šiandien užverčiame paskutinį Justino Marcinkevičiaus gyvenimo poemos puslapį.

Išeidamas amžinybėn, Tautos Poetas amžinai lieka Tautos atmintyje. Jo tūkstančiai eilučių Meilės, Laisvės ir Tėvynės - pasklido po Lietuvą dainomis, pavirto Tautą budinančiomis žiniomis.

Savo žodžiais subrandinęs Lietuvą mūsų širdyse, Justinas Marcinkevičius visu savo gyvenimu teigė sąžinę ir dorą. Buvo ir liks šių vertybių pavyzdys - virš sistemos, virš politikos. Su Žmogumi.

Savo eilėmis Poetas kalbėjo apie nesibaigiančią kelionę į laisvę - Tautos ir kiekvieno mūsų vidinę. Geriau nei kas kitas suvokė, jog laisvė be atsakomybės - vienadienė. Todėl taip brangino istorinę atmintį. Atskleidė mums Donelaitį, Mažvydą ir Mindaugą - kad nebijotume atsakomybės prisiimti.

Netekome poeto, artimo kaip tėvas, brolis, draugas. Mus vienijusio laisvės šauklio, santarvės žmogaus.

Tegul Lietuvos žemė, jo taip mylėta ir godota, priglaudžia jį, kaip motina tegali priglausti savo mylimą sūnų.

Atminkime Justiną Marcinkevičių ir būkime jo verti.

2011-02-19, Dalia Grybauskaitė, Lietuvos Respublikos Prezidentė