Kalbos

Lietuvos Respublikos Prezidentės Dalios Grybauskaitės kalba iškilmingame minėjime, skirtame atkurtos Lietuvos Nepriklausomybės pripažinimo ir diplomatinių santykių atnaujinimo 20-mečiui paminėti

Gerbiami minėjimo dalyviai ir svečiai,

Šiandien prasidedanti Seimo rudens sesija - ypatinga. Minime istorinę sukaktį, kuri buvo naujos Lietuvos kūrimo pradžia, suteikusi mums galimybę vėl patiems kurti tokią Lietuvą, kokios norime ir kokią geriausiai gebame.

Prieš dvidešimt metų, rugsėjį atsikuriančią nepriklausomą ir demokratinę Lietuvos valstybę pripažino dauguma pasaulio šalių. Tai buvo vienas džiugiausių laikotarpių mūsų valstybės istorijoje.

Buvau nuoširdžiai sujaudinta, kai neseniai įvykusio valstybinio vizito metu Islandijos prezidentas pavadino Baltijos ir Šiaurės šalių valstybes viena šeima. Visos Lietuvos vardu padėkojau Islandijos žmonėms už drąsą, kai, nepaisydami tvyrojusių abejonių, jie pirmieji išdrįso pripažinti Baltijos valstybes ir taip paremti mūsų nepriklausomybės siekį. Lietuvos žmonės tikrai nepamirš nė vieno, padėjusio Lietuvai grįžti į tarptautinę bendruomenę.

Praėjusiame amžiuje tarptautinio pripažinimo siekėme ne vieną kartą. Todėl kiekvienas suprantame, kad atkurtas Lietuvos valstybės pripažinimas nebuvo atsitiktinumas. Penkiasdešimt metų Lietuvos diplomatija veikė egzilyje. Būtent tuo laikotarpiu dirbusių asmenybių dėka galėjome užtikrinti atstovavimo šaliai tęstinumą, Lietuvos valstybės vardo išsaugojimą bei neprarasti vilties atkurti nepriklausomybę.

O atkūrus nepriklausomybę, šalyje dar buvo okupacinė kariuomenė, ne visiškai kontroliavome sienas, užgriuvo ekonominė blokada ir kiti nepritekliai. Daug ko trūko, bet turėjome didį tikslą - nepriklausomos valstybės įtvirtinimą. Neturėjome diplomatinės mokyklos, tačiau turėjome žmonių, kurie ryžtingai mokėsi diplomatijos vingrybių ir sėmėsi patirties iš tokių asmenybių kaip ambasadorius Stasys Lozoraitis, Vytautas Antanas Dambrava ir kiti. Tai buvo išties nelengvas ir sudėtingas laikotarpis. Daugelio asmeniniai pavyzdžiai ir įkvėpė, ir mokė.

Džiaugiuosi ir didžiuojuosi, kad man teko nuo pirmųjų nepriklausomybės metų dirbti atkuriant Lietuvos valstybę ir jos diplomatiją.

Besikuriančiai valstybei įkvėpimo ir žinių teko semtis ir iš tų, kurie šiandien yra šioje Seimo posėdžių salėje. Sunku būtų įsivaizduoti šiandieninę diplomatiją be tos patirties, kuria dalijosi Šiaurės Ministrų Tarybos atstovybė, pirmoji įsikūrusi Vilniuje, be švedų, danų, amerikiečių ir daugelio diplomatų palaikymo bei kantraus buvimo kartu tais pirmaisiais atkurtos nepriklausomybės metais.

Per dvidešimtį metų Lietuva sustiprėjo. Tapo lygiateise Jungtinių Tautų Organizacijos, Europos Sąjungos, NATO, UNESCO nare ir aktyvia tarpvalstybinių ir visuomeninių organizacijų dalyve. Pastaraisiais metais vis dažniau tarptautinė bendruomenė Lietuvai patiki atsakingas pareigas: pirmininkavimą Demokratijų bendrijoms, Europos saugumo ir bendradarbiavimo organizacijai, o netrukus ir Europos Sąjungai.

Lietuvos įtvirtinimo siekis nebuvo ir nebus baigtinis procesas. Prie jo turime prisidėti visi, kad galėtume didžiuotis savo šalimi. Kad mumis didžiuotųsi ir tie, kurie prisidėjo prie mūsų laisvės ir nepriklausomybės siekio.

Dar kartą noriu pasidžiaugti šia išskirtine galimybe padėkoti visai tarptautinei bendruomenei už tuo metu pademonstruotą palaikymą.

Savo ir Lietuvos žmonių vardu nuoširdžiai dėkoju visiems Lietuvos bičiuliams visose pasaulio šalyse, padėjusiems mums nusikratyti priklausomybės pančių. Linkiu, kad išliktume itin atidūs ir jautrūs savo ir kitų tautų laisvės ir demokratijos siekiams.

Dėkoju visiems už dėmesį.

2011-09-10, Dalia Grybauskaitė, Lietuvos Respublikos Prezidentė