Kalbos

Lietuvos Respublikos Prezidentės Dalios Grybauskaitės kalba gėlių, padedamų ant 1918 m. vasario 16 d. Lietuvos Nepriklausomybės Akto signatarų kapų, perdavimo ceremonijoje

Gerbiami ceremonijos dalyviai, Nepriklausomybės Akto signatarų artimieji, svečiai,

Sveikinu Jus su Vasario 16-ąja. Diena, kuri kiekvienam Jūsų reiškia reikšmingiausią ir Lietuvos, ir Jūsų šeimos istorijos dalį.

1918 metais, byrant senajai Europai, nuniokotai karų ir revoliucijų, tautos likimui iškilo grėsmė. O kartu - ir galimybė atkurti Lietuvos valstybę, kuri tiek daug metų buvo užgrobta.

Šiuo sudėtingu metu pareigos jausmas pašaukė dvidešimt iškilių Lietuvos sūnų pareikšti tautos valią.

Signatarai buvo tie, kurie savais darbais kvietė tautą laisvei, vienybei, susitelkimui. Jie garbingai atstovavo tautai, sukurdami ir vasario 16-ąją paskelbdami šį reikšmingiausią Nepriklausomybės dokumentą. Vėliau, kai Lietuvą ištiko dramatiški išbandymai, savo kova ir kančia signatarai įrodė ištikimybę šio dokumento idealams.

Praėjus 93-jiems metams, istorija dar ryškiau atskleidžia šių žmonių reikšmę ir vertę. Juos prisimindami, mes aiškiau matome dabartį. Geriau suvokiame, kas tautai svarbiausia, ko nevalia išduoti ir kas yra tik smulkmenos ar vienadienės realijos.

Deramai prisimindami praeitį ir iš jos mokydamiesi, galėsime išvengti didelių klaidų ir kurti sėkmės ateitį.

Tegul vasario 16-tosios signatarų gyvenimai ir jų ištikimybė Lietuvai stiprina mus. Kaip stiprino istorijos virsmuose, kai reikėjo vėl dėl laisvės kovoti. Signatarai ir šiandien mums - pavyzdys kasdieniuose mūsų darbuose.