Kalbos

Lietuvos Respublikos Prezidentės Dalios Grybauskaitės kalba atidarant ekspoziciją Tuskulėnų aukoms atminti

Šiandieną pagerbiame KGB kalėjimo rūsiuose kankintus ir barbariškai nužudytus Lietuvos žmones, tikėjusius pasipriešinimo okupacijai prasme ir sėkme, mūsų šalies piliečius, tikrus laisvės ir savo šalies patriotus.

Šioje vietoje surasti 724 žmonių palaikai. Tačiau tai ne visos kapavietės. Kaip liudija šių žudynių vykdytojų ataskaitos jų užsakovams Maskvoje, čia palaidotų aukų turėtų būti daugiau. Mūsų pareiga - visas jas mėginti surasti.

Šiandieną atidaroma ekspozicija - tai mūsų pagarbos išraiška žuvusiems už Lietuvos laisvę. Autentiški eksponatai, nužudytųjų biografijų faktai vaizdžiai atskleidžia okupantų pastangas nuslėpti nusikaltimą žmogiškumui.

Budelius apibūdinantys faktai ir eksponatai byloja tiesą, kuri neleis suklastoti istorijos. Ordinai ir medaliai egzekucijų vykdytojams „už sąžiningai atliktas pareigas" ir „dalyvavimą Antrajame pasauliniame kare", nors nė vienas jų net nebuvo fronte - akivaizdus įrodymas, kad patys budeliai suprato, ką daro, ir bandė tai nuslėpti. Nusikaltimo slėpimas rodo, kad jis buvo per baisus net žiauriai sovietų sistemai.

Tuskulėnų tragedija - viena iš daugelio sovietinės paniekos žmogiškumui įrodymų. Tuskulėnai stoja vienon liudijimų greton su kituose kraštuose okupantų padarytais masiniais nusikaltimais žmogiškumui.

Šis muziejus ir ši ekspozicija patvirtina, kad nekaltai nužudytų patriotų mirtis įveikė laiką, mums paliudydama laisvės kainą. Tokie nusikaltimai žmogiškumui neturi senaties.

Todėl vienas iš pačių svarbiausių šio muziejaus uždavinių - atskleisti istorinę tiesą jaunimui, ugdyti jų savarankišką mąstymą ir pilietiškumą.

Tuskulėnų aukų atminimas - priesakas mums, kaip reikia branginti laisvę, gyvybę ir tiesą. Istorinė tiesa teišlieka mūsų visų pagarba žmogiškumui.